Lietuvos bankas atlikęs rinkos dalyvių apklausą išleido atasakaitą apie kreditavimo perspektyvas mūsų šalyje. Komerciniai bankai planuoja, kad bendras paskolų porfelis ir toliau augs, tiesa manoma, kad augimas nebebus toks spartus kaip per pastaruosius metus. Šiais metais aktyviausiai skolinosi juridiniai asmenys, tai rodo, kad verslas optimistiškai žiūri į ateitį ir didėja bendras pasitikėjimas ekonomikos augimu.

Mažos palūkanos skatins skolinimą

Jau kuris laikas paskolos eurais yra išduodamos itin žemomis palūkanomis. Žemos palūkanų normos leidžia komerciniams bankams pigiaus skolintis tarpusavyje ir savo ruožtu siūlyti palankesnes kreditavimo sąlygas savo klientams. Artimiausiu laiku vis dar išliks itin žemos paskolų palūkanos, o tai reiškia, kad žmonės ir toliau naudosis susidariusia situacija ir daugiau skolinsis. Būsto paskolų rinka išlieka itin aktyvi, net ir po to, kai Lietuvos Bankas įvedė papildomus apribojimus, kurie turėtų užkirsti kelią neapdairaim skolinimuisi.

Skolintis visuomet reikia atsakingai ir jei tai darysite apgalvotai - skolinti pinigai jums tikrai padės susikurti gersenį rytoju. Analizuodami žmonių skolinimosi įpročius pasiteiravome SesxebiON specialistų kas jų nuomone įtakoją žmonių nora, o kartais ir nenorą skolintis. Nors kai kurie teiginiai negali būti pritaikuti absoliučiai visiems žmonėms, bet bendras vaizdas yra maždaug toks:

Kas skatina skolintis

sesxebiJei kalbama apie fizinius asmenis, jie dažniausiai norą skolintis motyvuoja tuo, kad siekia pagerinti savo esamą buitį. Jei skolinamasi iš greitųjų kreditų bendrovių, dažnai siekiama "užlopyti" atsiradusias finansinias spragas ir taip nors laikinai išspręsti iškilusias pinigines problemas. Paskolų ekspertai perspėja, kad toks skolinimasis yra įdingas ir gali privesti prie išties skaudžių pasekmių. Žinoma labai patogu gauti pirmą kreditą nemokamai, bet į tai reikia žiūrėti atsakingai. Pirma paskola nemokamai yra tik tokiu atveju jei sugebate laiku grąžinti pasiskolintą sumą. Jei dėl vienų ar kitų priežasčių to padaryti negalėsite - sumokėti teks daugiau nei tikėjotės.

Skolintis būsto įsigyjimui šiuo metu jau tapo normalia praktika. Toks būsto pirkimas dažnai jaunoms šeimoms atrodo savaime suprantamas, o kai bankai skolina su itin mažomis palūkanomis, paskolos našta nėra labai didelė. Dažnai imti paskolą būstui motyvuoja ir tas faktas, kad įmokos būna net mažesnės negu tektu mokėti už nuomą. Kaip ir aukščiau minėtame pavyzdyje čia taip pat yra savų niuansų. Įmokos yra mažos tol, kol mažos Euribor palūkanos. Jei dėl kokių nors priežasčių ECB nuspręstu padidinti palūkanų normą - įmokos už būsto paskolą išaugtu ganėtinai ženkliai.

Skolintų pinigų privalumus geriausiai išnaudojo verslas. Būtent įmonės dažniausiai tinkamai investuoja skolintas lėšas ir iš to sukuria pridėtinį produktą bei kelią valstybių BVP. Verslas dažniausiai skolinasi plėtrai ar naujų technologijų diegimui. Skirtingai nei yra susiformavusi nuomonė, paskolos verslo pradžiai yra ganėtinai retas reiškinys. Bankai nenoriai skolina naujam verslui, tiksliau visiškai atsisako tai daryti. Jei naujos įmonės akcininkai nori gauti paskolą, privalo įkeisti savo turimą turtą. Taigi jei įmonė negali grąžinti kredito - verslininkas praranda ir savo užstatu įkeistą turtą.

Kodėl bijoma skolintis

Žmonės dažnai bijo skolintis dėl demonizuojamo kreditorių įvaizdžio viešojoje erdvėja. Spaudoje dažnai nutylimas tas faktas, kad greitijie kreditai yra suteikiami nemokamai, o maksimali palūkanų norma (kurios bendrovės beveik niekada nenaudojo dėl elementarios konkurencijos) yra kaip tik akcentuojama.

Dalis visuomėnės vis dar gyvena pagal sovietmečio papročius ir verčiau renkasi taupymą, o ne kreditavimasi. Toks legesys labiau būdingas žmonės įkopusiems į šeštą dešimtį. Jaunimas į kreditus žiūri daug palankiau. Dažnai taupymas yra netgi įdingas, nes kiekvienas metais, dėl infliacijos pinigai nuvertėja, taigi taupant dešimtmetį, dalis jūsųs pinigų tiesiog ištirpsta. Jeigu taupoma būsto įsigyjimui, verta priminti ir tai, kad būsto rinką dažnai yra linkusi į burbulus. Kainos staiga pradeda augti kaip ant mielių. Gali nutikti taip, kad šiuo metu šimtą tūkstančių kainuojantis būstas, po metų kainuos 110000 EUR. Taigi jei pirkti dabar, net ir su banko paskolos palūkanomis būstas jums atsieis pigiau.

Lengviausias būdas sutaupyti perkant yra rinktis prekes su nuolaidomis ar naudotis dienos akcijos pasiūlymas. Apsiperkant virtualioje erdvėje verta atkreipti dėmesį į grupinių pirkimų portaluose skelbimas dienos akcijas bei įvairių nuolaidų kuponų platinimą.

Naudotis grupinių apsipirkimo sistema ir pirkti joje yra išties paprasta. Čia apsipirkti nesunkiai gali ir nepatyres internautas. Visų pirma reikia užsiregistruoti svetainėje. Veliau atlikus prekės paieškas pagal miestą bei dominančia sirtį (tai gali būti paslaugos, prekės ar laisvalaikio pramogos) ir atlikti pirkimą. Pirkti galima naudojantis bank link sistemą, kuri leidžia lengvai ir greitai atsiskaityti, pervedant pinigus iš Jūsų banko sąskaitos. Dalis dovanų kuponus bei dienos akcijas platinančių svetainių, turi ir alternatyvių atsiskaitymo būdų sistemą:

  • Apmokėjimas spaudos kioske;
  • Loterijos "Perlas" terminaluose;
  • Lietuvos pašto skyriuose.

Na, o tiems kas pirmenybę teikia apsipirkimui prekybos centruose ar kituose "realiame pasaulyje" veikiančioms parduotuvėms, reikia atkreipti dėmesį į nuolaidų sezoniškumą. Absoliuti dauguma drabužių parduotuvių bent 2 kartus per metus surengia išpardavimus. Didžiulės nuolaidos padeda įsigyti aprangos prekių perpus pigiau. Kaip taisyklė šios nuolaidos klientams yra pasiūlomos, kuomet keičiasi prekių kolekciją. Žiemos nuolaidos prasideda iškarto po naujų metu, o vasaros sezono išpardavimas paprastai skelbiamas Liepos mėnesį.
Tinkamai suplanuotas apsipirkimų metas, padės sutaupyti ne vieną litą. Todėl verta nepirkti prekių impulsyviai, o planuotis savo išlaidas ir apsipirkinėti nuolaidų sezonu.

Kreditas internetu yra lengvas ir paprastas būdas išspręsti atsiradusias trumpalaikes finansines problemas. Kreditas internetu yra gaunamas greitai ir itin nesudėtingai. Tik keli klavišų spustelėjimai ir kreditas jau Jūsų kišenėje. Viskas ko reikia tai turėti aktyvią banko sąskaitą, kai kurios įmonės teikiančios kreditus internetu dar reikalaują, kad klientas turėtų ir galiojančią mobilaus ryšio kortelę į kurią yra išsiunčiamas sms pranešimas, taip patvirtinant, kad tikrai kreditas bus skirtas būtent tam asmeniui į kurio sąskaita bus pervedami pinigai. 

Kreditas internetu kaip ir greitas kreditas yra priskiriami prie vadinamųjų smulkių vartojimo kreditų kategorijos. Šiuo metu Lietuvoje yra įsikūrisi ir Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai (LSVKA), šį asociacija vienija 18 įmonių teikiančių greituosius vartojimo kreditus.

Visuomenėje bei politinėje erdvėja vis dažniau yra užsimenamą apie būtinumą reguliuti įmonių teikiančių greituosius kreditus veiklą. Tačiau kolkas konkrečių veiksmų nesiimama. Reikėtų paminėti, kad įmonės teikiančios vadinamuosius greitus kreditus yra neprižiūrimos jokios institucijos ir joms nėra būtina banko licenzija. Todėl kartais pasitaiko atvejų kai šios įmonės nevisai sąžiningai siekia pasipelnyti iš savo klientų. Dažniausiai pasitaikantis atvėjis yra itin didelių palūkanų mokėjimas jei žmogus pavėluoja laiku atsiskaityti su bendrove.

Jau kalbėjome apie Gruziniškas paskolas Sesxebi. Kreditai internetu ten žinomi kaip onlain sesxebi paslauga. Gauti finansavimą naudojanti kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu yra ir lengva ir paprasta. Prieinamumas tik vieną iš priežasčių, kodėl onlain sesxebi tapo populiarūs tarp jaunų žmonių. Kiekvienas iš mūsų naudojasi socialiniais tinklais, elektroniniu paštu, kitaip sakant online praleidžia išties nemažai laiko Taigi natūralu, kad skolinimasis taip pat dalinai persikelia į virtualią erdvė. Šiuo metu ir užmegzti naujas pažintis ir gauti kreditą galima vos keliais pelės paspaudimai ar pirštų per išmanųjų telefoną brūkštelėjimais.

Priminsime, kad Lietuvoje yra vienas greičiausių internetas pasaulyje. Dažnai lietuviai nustemba besisvečiuodami atrodytu daug labiau ekonomiškai išsivysčiusioje šalyke, kad pas juos yra toks lėtas interneto ryšys. Greitais internetas bei jaunimo imlumas yra viena iš priežasčių kodėl tiek daug jaunimo studijuojant  pasirenka su informatika susijusias profesijas. Apmaudu, tik tai, kad iki šiol verslui iš Lietuvos taip ir nepavyko padaryti jokio didesnio startuolio, kuris tikrai sudrebintu pasaulį.

Kreditas nors ir išduodamas virtualioje erdvėja, bet yra toks pats rimtas įsipareigojimas kaip ir kitos, realiame pasaulyje išduodmos paskolos. Dauguma žmonių yra nelinke laukti ir taupyti pinigus, todėl mieliau renkasi greitą skolinimasi ir daikto įsigyjimą čia ir dabar. Reikėtų paminėti, kad dažnai skolinamasi ne tik daiktams pirkti, bet ir sumkėti mokesčiams, padengti staiga atsiradusias finansines problemas ar leistis į kelionę. Taigi skolinkitės internetu greitai ir patogiau, tik atminkite, kad gautus pinigus reikės grąžinti.

Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos 2014 m. gruodžio mėn. sudarė 7,2 mlrd. eurų. Per ataskaitinį laikotarpį jos padidėjo 10,8 proc. arba 697,8 mln. eurų. Prie tarptautinių atsargų didėjimo prisidėjo tai, kad 1,8 mlrd. eurų išaugo kitų pinigų finansų įstaigų indėliai Lietuvos banke, specialių skolinimosi teisių vertės pakilimas 2,7 mln. eurų bei kiti veiksniai, kurie sudaro apie 1,6 mln. eurų. Oficialiųjų tarptautinių atsargų didėjimą šiek tiek sulėtino 664,9 mln. eurų sumažėjęs grynųjų pinigų kiekis apyvartoje, mažesni centrinės valdžios indėliai Lietuvos banke (461,3 mln. sumažėjimas) bei Lietuvos banko išorės įsipareigojimai, kurių bendra suma 17,6 mln. eurų.

Oficialiosios tarptautinės atsargos yra didelę paklausą ir kreditingumą turintis šalies aktyvas, kurį įprastai sudaro centrinio banko turtas užsienio valiuta, auksas, vertybiniai popieriai ir specialiosios skolinimosi teisės. Lietuvoje didžiausią dalį sudaro užsienio valiutų atsargos, vertybiniai popieriai, tuo tarpu visai nieko atsargose nesudaro paskolos ne bankams nerezindentams, grynieji pinigai ir indėliai bankuose, turinčiuose pagrindinę buveinę atskaitingoje šalyje.

Verta žinoti, kad kai kurie aktyvai skiriasi priklausomai nuo šalies ir kiekviena valstybė gali pasirinkti, kokiu būdu jai patogiausia kaupti oficialiąsias tarptautines atsargas.